Praėjo lygiai 60 metų nuo tos skaudžios dienos, kai 1965 m. birželio 6-ąją, nedideliame miškelyje būrelis kaimo vaikų rado sprogmenį, užsilikusį nuo karo laikų. Jų smalsumas, nežinojimas ir nesuvokta grėsmė pavirto tragedija. Sprogimas buvo galingas. Gyvenimai nutrūko dar tik prasidėję. Ši netektis tapo neužgijusia žaizda bendruomenės atmintyje. Ir šiandien, praėjus šešiems dešimtmečiams, mes lenkiame galvas jų atminimui.
Lietingą popietę prie paminklo žuvusiems vaikams tylos minute pagerbėme: Alvydą Dulkį, Saulenį Naujoką, Benediktą Štraitą, Romą Kriaučiūną, Romą Kiltinavičių, Petrą ir Bronių Toliušius. Tegul šie vaikai nebūna tik skaičiai ar liūdna žinutė istorijoje.
Tegul jie išlieka mūsų širdyse: kaip skaudus priminimas, kaip pamoka, kaip tyli malda. Tegul jų atminimas gyvena per mūsų darbus, žodžius, tylos akimirkas.
Dėkojame prisiminimais apie skaudų įvykį pasidalijusiems Broniui Puidokui, Vandai Žuklijienei, Zofijai Bagvilienei, Adai Kasnauskienei. Už muzikinius intarpus dėkojame Usėnų pagrindinės mokyklos mokinukams ir jų mokytojai Ritai Kundrotaitei. Už surinktą medžiagą dėkojame Onutei Milaiuskienei.
