„Kokie gražūs tie mūsų Usėnai,
Įsitikinsi pats tuo tikrai,
Teka Veržės upelis mažytis,
Supa kaimą žalieji šilai…
Atvažiuok, atvažiuok į Usėnus,
Pabraidysim po pievų rasas
Pamatysi gal Tavo mažytė širdelė
Čia antrąją pusę suras.“
Ištrauka iš „Usėniškių himno“
Usėnai – gyvenvietė Šilutės rajone, į pietryčius nuo Šilutės, prie geležinkelio Klaipėda–Pagėgiai. Pro kaimą teka Veižas (Rusnės dešinysis intakas). Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.
Usėnai – gyvenvietė Šilutės rajone, į pietryčius nuo Šilutės, prie geležinkelio Klaipėda-Pagėgiai. Pro kaimą teka Veižas (Rusnės dešinysis intakas). Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Usėnai paminėti 1722 m. (iki 2007 m. manyta, kad pirmoji Usėnų paminėjimo data yra 1785 metai). 1874 m. pro Usėnus nutiesta geležinkelio linija Pagėgiai-Šilutė ir įrengta geležinkelio stotis. Tarpukaryje Usėnuose buvo žemės ūkio padargų taisymo įmonė, „Pienocentro“ pieninė (įsteigta 1935 m.), parduotuvė, Usėnų dvaras.
1944 m. spalio viduryje ties Usėnais vyko aršios kovos tarp sovietų ir vokiečių. Sovietmečiu Usėnai buvo „Kalnujų“ tarybinio ūkio (vėliau „Usėnų“) centrinė gyvenvietė, apylinkės centras. Veikė Šilutės sūrių gamyklos cechas (uždarytas 1996 m.). Pokaryje atidaryta pradinė mokykla, 1982 m. – vidurinė mokykla. 1976 m. žemaičių liaudies meistrai pastatė medinių stogastulpių (krikštų) ansamblį II pasaulinio karo aukoms atminti.
Usėnų seniūnijos teritorija IX–XIII a. priklausė skalviams, vėliau Kryžiuočių ordinui, Prūsijai, Vokietijai.
Jau nuo XVI a. buvo kuriami dvarai. XVIII a. ėjo pašto kelias į Klaipėdą. 1730 m. Žemaitkiemyje įsteigtas pašto punktas, kuriame buvo galima pailsėti, pasikeisti arklius.
XIX a. 1-ojoje pusėje panaikinta baudžiava, įkurtas Žemaitkiemio valsčius, Tilžės apskritis. Gyventojai buvo išskirstomi į viensėdijas, steigiamos pradžios mokyklos, statomi vėjo malūnai Kavoliuose, Žemaitkiemyje, Stremeniuose ir kitur.
1944 m. spalį Usėnų seniūnijos teritorijoje vyko Raudonosios Armijos 16-osios Lietuviškosios šiaulių divizijos ir vokiečių armijos kautynės.
Po II pasaulinio karo labai pasikeitė gyventojų sudėtis, didžiajai daliai pasitraukus į Vakarus jų vietas užėmė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių.
Veikė pradinės mokyklos Galzdonuose, Kavoliuose, Reizgiuose, Stremeniuose ir kitur, aštuonmetė – Žemaitkiemyje. 1982 m. uždarytos Žemaitkiemio aštuonmetė, Kavolių ir Reizgių pradinės mokyklos bei atidaryta Usėnų vidurinė mokykla.
Sovietmečiu žemdirbiai dirbo „Kalnujų“ ir „Žemaitkiemio“ tarybiniuose ūkiuose, vėliau jų pagrindu buvo įsteigtas Usėnų tarybinis ūkis, kuris 1990 m. turėjo 6625 ha žemės, dirbo 497 darbuotojai, laikė 2442 galvijų, 958 kiaules, augino 1148 ha javų, 120 ha bulvių. Jo pagrindu 1992 m. susikūrė 4 žemės ūkio bendrovės, kurios egzistavo neilgai, žemdirbiai, privatizavę bendrovių turtą, pradėjo ūkininkauti individuliai.
2002 m. Usėnuose įkurta UAB „Goldengrass “, kuri 3 000 ha plote užsiima žolės auginimu, pjovimu, sugrėbimu ir pakavimu. Dirba 50 darbuotojų, pagaminta produkcija parduodama Europoje.
1995 m. vietoje Usėnų apylinkės įsteigtos Usėnų seniūnija ir Katyčių seniūnija.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Usėnai paminėti 1722 m. (iki 2007 m. manyta, kad pirmoji Usėnų paminėjimo data yra 1785 metai). 1874 m. pro Usėnus nutiesta geležinkelio linija Pagėgiai-Šilutė ir įrengta geležinkelio stotis. Tarpukaryje Usėnuose buvo žemės ūkio padargų taisymo įmonė, „Pienocentro“ pieninė (įsteigta 1935 m.), parduotuvė, Usėnų dvaras.
1944 m. spalio viduryje ties Usėnais vyko aršios kovos tarp sovietų ir vokiečių. Sovietmečiu Usėnai buvo „Kalnujų“ tarybinio ūkio (vėliau „Usėnų“) centrinė gyvenvietė, apylinkės centras. Veikė Šilutės sūrių gamyklos cechas (uždarytas 1996 m.). Pokaryje atidaryta pradinė mokykla, 1982 m. – vidurinė mokykla. 1976 m. žemaičių liaudies meistrai pastatė medinių stogastulpių (krikštų) ansamblį II pasaulinio karo aukoms atminti.
Usėnų seniūnijos teritorija IX–XIII a. priklausė skalviams, vėliau Kryžiuočių ordinui, Prūsijai, Vokietijai.
Jau nuo XVI a. buvo kuriami dvarai. XVIII a. ėjo pašto kelias į Klaipėdą. 1730 m. Žemaitkiemyje įsteigtas pašto punktas, kuriame buvo galima pailsėti, pasikeisti arklius.
XIX a. 1-ojoje pusėje panaikinta baudžiava, įkurtas Žemaitkiemio valsčius, Tilžės apskritis. Gyventojai buvo išskirstomi į viensėdijas, steigiamos pradžios mokyklos, statomi vėjo malūnai Kavoliuose, Žemaitkiemyje, Stremeniuose ir kitur.
1944 m. spalį Usėnų seniūnijos teritorijoje vyko Raudonosios Armijos 16-osios Lietuviškosios šiaulių divizijos ir vokiečių armijos kautynės.
Po II pasaulinio karo labai pasikeitė gyventojų sudėtis, didžiajai daliai pasitraukus į Vakarus jų vietas užėmė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių.
Veikė pradinės mokyklos Galzdonuose, Kavoliuose, Reizgiuose, Stremeniuose ir kitur, aštuonmetė – Žemaitkiemyje. 1982 m. uždarytos Žemaitkiemio aštuonmetė, Kavolių ir Reizgių pradinės mokyklos bei atidaryta Usėnų vidurinė mokykla.
Sovietmečiu žemdirbiai dirbo „Kalnujų“ ir „Žemaitkiemio“ tarybiniuose ūkiuose, vėliau jų pagrindu buvo įsteigtas Usėnų tarybinis ūkis, kuris 1990 m. turėjo 6625 ha žemės, dirbo 497 darbuotojai, laikė 2442 galvijų, 958 kiaules, augino 1148 ha javų, 120 ha bulvių. Jo pagrindu 1992 m. susikūrė 4 žemės ūkio bendrovės, kurios egzistavo neilgai, žemdirbiai, privatizavę bendrovių turtą, pradėjo ūkininkauti individuliai.
2002 m. Usėnuose įkurta UAB „Goldengrass “, kuri 3 000 ha plote užsiima žolės auginimu, pjovimu, sugrėbimu ir pakavimu. Dirba 50 darbuotojų, pagaminta produkcija parduodama Europoje.
1995 m. vietoje Usėnų apylinkės įsteigtos Usėnų seniūnija ir Katyčių seniūnija.
2012 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-952 patvirtino Usėnų herbą.
Galzdonų botaninis ir Pleinės telmologinis draustiniai, Kalnujų vandens malūnas, 23 evangelikų liuteronų senosios kapinės. Gamtos paminklai – Kavolių ir Stremenių ąžuolai. Stremenių apylinkėse rastas XV–XIV a. pr. m. e. Rytų Pabaltijo tipo kirvis, laikomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune.